- rituolis
- 2 rituõlis, -ė smob. (2) Grv, rituolỹs, -ė̃ (3b) kas apskritas, apvalus: Saulė kaip rituolỹs Mrk. Čerkele rituolele, privytoj tu mane, mašnele žvaguolele, išvaduoj tu mane LTR(Prng). Kubileli rituoleli, ne dienelę tave kroviau LTR(Tvr). ^ Ritas rituolis per aukštus kalnus, per geležinį tiltą (žirnius kulia) Krp, Pn. Ritas rituolys, šilkus taisydamas (audžia) Lš. Kamuolelis rituolẽlis, kur pririeta, te pridera (vandens lašas) Tvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.